Puslapis ir anonsas „Dviračiais per Mongoliją“

Pagaliau, filmas 99% yra užbaigtas! Tai buvo įtempti ir varginantys 3,5 mėnesio su bemiegėmis naktimis ir ilgais savaitgaliais, užsidarius namie, prie kompiuterio ekrano, dirbant ir šlifuojant kiekvieną mažiausią niuansėlį. Buvo daug nuopuolių ir dvejonių, bet ir lygiai tiek pat daug smagių pakilimų. Visas šis laikas buvo praleistas kvėpuojant ir išgyvenant kiekvieną kelionės akimirką vis iš naujo ir iš naujo, sprendžiant kuriuos momentus reikia palikti užmarščiai, o kuriuos iškelti į dienos šviesą.

Rezultatas – įsimintina ir kupina nuotykių 1,5 val. ilgio kelionė, po nuostabų kraštą. Nepaisant to, jog kelionė paliko labai dvejopus jausmus, tačiau filme, manau, bus balansuotai atspindėtos tiek smagiosios jos dalys, tiek ir ne visai smagios, sunkios fiziškai ar psichologiškai akimirkos.

Norinčius labiau įsigilinti į kelionę, jos nuotykius, komandą, kviečiame apsilankyti specialiai tam sukurtoje svetainėje: http://www.spikis.lt/dviraciais-per-mongolija/. Šis puslapis bus nuolatos atnaujinamas naujomis kino seansų datomis bei įvairiais, nuotaikingais ir informatyviais filmukais. Apie visus juos, taip pat galite lengvai sužinoti, jeigu tapsite Facebook puslapio nariais.

Taip pat kviečiame susipažinti ir su filmo anonsu, kuris šį kartą, truputėlį kitoks – melancholiškesnis ir ramesnis. Ne dėl to, kad nebuvo energingų akimirkų kelionėje – jos dar bus atskleistos atskirame filmuke!

Po truputį, filmo “Dviračiais per Mongoliją” link…

Beveik du mėnesiai atgal grįžome iš mūsų didžiosios, mėnesio trukmės, kelionės dviračiais per Mongoliją. Iš pradžių jausmai buvo labai dvejopi. Kelionė buvo sunki ir joje buvo visko, tad iš vienos pusės buvo labai smagu ir gera sugrįžti namo, iš kitos pusės, buvo liūdna atsisveikinti su ta nepažabota laisve, suteikiama būnant tokiose šalyse kaip Mongolija.

Pamenu, kai praėjusiais metais žmonės pažiūrėję filmą apie Kirgiziją negalėdavo patikėti, kad visos kelionės metu nebuvo jokio konflikto. Dauguma, manė, kad melavau sakydamas, jog nieko nebuvo ir kad nuslėpiau tiesą, filme išrinkdamas tik gražiausias akimirkas. Na, šie metai buvo kitokie :) Šiais metais, montuojant filmą apie kelionę teko dažniau savęs klausti kiek tų “purvinų skudurų” noriu rodyti :)

Nuo pat pradžių žinojau, kad filmą noriu padaryti teisingu, neslėpti tiesos, nenutylėti to kas buvo, parodyti žmonėms, kurie, galbūt, neturi galimybės patirti to ką reiškia tokios kelionės, kad jose būna ne vien gražūs vaizdai bei mėlynas dangus (o jis tikrai būna! ir jo būna daug!), bet, kad būna ir nuovargis, alkis, šaltis bei iš to kylantys konfliktai. 

Didžiausias sunkumas yra rasti balansą tarp to grožio ir pozityvumo bei tų konfliktinių situacijų. Sunku išlikti nešališku, ypač, kai aš irgi ten buvau ir irgi turėdavau nuomonę visais išsakomais klausimais. Būdavo sunku uždavus klausimą, išlikti ramiam ir nufilmuoti jo atsakymą. Ypač, kai atsakymas nesutapdavo su manąją nuomone.

Nepaisant visų iššūkių, vakar buvo pasiektas didžiulis postūmis filmo gamybos procese. Pirmą kartą su Dagne peržiūrėjome jį nuo pradžių iki pabaigos. Žinoma, tai toli gražu nėra galutinė jo versija – dar visiškai netvarkytas garsas, nedarytos spalvų korekcijos, jau nekalbant apie darbus su jo sklaida, reklamine medžiaga, trailer’iais ir kitomis įdomybėmis, tačiau tai yra reikšmingo etapo pabaiga. Rytoj filmas bus atiduotas mūsų profesionaliam garso režisieriui Jauniui, kuris antri metai iš eilės, geranoriškai sutiko padėti ir padaryti garsą maksimaliai geru.

Na, o pabaigai dalinuosi vaizdeliu iš “montažinės” (dar žinomos kaip “Algirdo namai”) :)

Ir vėl į kelią!

Kas žinojo, o kas gal ir nežinojo, bet jau visai ne užilgo – šį šeštadienį (rugpjūčio 13d), Špikio komanda išjudės į naują nuotykį! Tai bus jau penktoji Špikio kelionė ir šį kartą keliauninkai trauks į stepių ir dykumų kraštą – Mongoliją. Tiesa, maršrutas ves ne į stepes ir ne į dykumas, labiau tradiciškai – aplankysime Altajaus kalnus. Kartą jau buvome iš Rusijos pusės, šį kartą patikrinsime Mongoliškąją.

Kažkaip neįprastai sudėtingai šiais metais sekėsi organizuoti kelionę. Nepaisant to, jog komandą pavyko surinkti gan greitai, tačiau vėliau sekė krūva pakilimų ir nuopuolių. Pirmą kartą gyvenime buvo atšaukti mūsų skrydžiai ir teko viską keisti, pirmą kartą gyvenime kilo pavojus nespėti gauti vizų, ieškoti pagalbos Rusijoje (per kurią skrendame) ir Mongolijoje – taip pat sekėsi sudėtingai…

Na, bet organizaciniai rūpesčiai jau kaip ir baigėsi, o prieš akis liko tik skinti tų rūpesčių vaisius. Kokie lūkesčiai? Sunku net ir pasakyti. Nebepamenu kada į kelionę leidausi su tokia nežinomybe. Apie kraštą, į kurį keliaujame, informacijos pavyko rasti labai nedaug, angliškai straipsnių beveik nėra, nuotraukų iš tų kraštų – nedaug, tad beliko žiūrėti palydovines nuotraukas ir bandyti įsivaizduoti kaip ten viskas atrodo iš tikrųjų. Kaip bus – pamatysime jau greitai. Aišku tik tiek, kad laukia dar vienas, sudėtingas iššūkis. Bandysime įveikti ledyną, kuris arba egzistuos, arba neegzistuos, bandysime kirsti plačią, didelę upę – kuri bus arba įveikiama, arba ne ir eilinį kartą bandysime įveikti biurokratiją, kuri savo ruožtu bandys užkirsti kelią patekti į ne eilinio grožio nacionalinį parką. Kaip mums seksis? Kaip ir kiekvienais metais, galėsite sekti “tiesiogiai”: http://keliones.spikis.lt/Kelione/Mongolija_2016

Taip pat norėtume trumpai pristatyti mūsų komandą. Šiais metais prie mūsų prisijungė trys nauji veidai:
Aidas Urbanas, 30 metų
Aidas dirba inžinieriumi-elektroniku ir sakosi tiek į darbą, tiek po darbo, visą laiką mina dviračiu. Kai dviračio nemina, Aidas dar domisi kovos menais, lanko Aikido bei fotografuoja. Šioje kelionėje Aido laukia – finansininko pareigos.

 

Ugnius Dalangauskas, 32 metai
Ugniaus profesija – odontologas. Nepaisant to, jog tokioje rimtoje kelionėje Ugniui dar neteko dalyvauti, vaikinas dievina aktyvų laisvalaikio leidimą – jis ir bėgioja, ir slidinėja, ir važinėja dviračiais, ir daro dar daug kitų dalykų. Kelionės metu jis saugos bendrakeleivių sveikatą ir bus medikas.

 

Dovilė Vankevičiūtė, 31 metai
Dovilė – ilgametė Ugniaus draugė, kuri, taip pat, yra gydytoja-odontologė, o po darbo irgi mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį – bėgioja, plaukioja, laipioja, kitaip tariant nenustygsta vietoje. Kelionės metu, ji kartu su Ugniumi saugos kelionės draugų sveikatą.


Šiais metais, į antrą savo kelionę su Špikiu leisis ir Audrius:

Audrius Šniukšta, 42 metai
Audrius – inžinierius, dirbantis su lazeriais. Nors Audrius ir vyriausias kelionės dalyvis, tačiau dar pernai įrodė, jog su kalnais ir kitais iššūkiais gali galinėtis ne prasčiau nei kiti. Kelionės metu jis ir vėl rūpinsis technika – bus mechanikas.

 

Galiausiai, prie komandos trečius metus iš eilės prisijungia Dagnė:

Dagnė Biekšaitė, 21 metai
Dagnė – paskutinio kurso studentė, pirmą kartą su Špikiu iškeliavo į Gruziją ir nuo tos kelionės nebegali atsispirti kelionėms į kalnus su dviračiu. Šios kelionės metu ji stengsis pavalgydinti bendrakeleivius ir bus šios kelionės maistininkė.

 

Taip pat norime padėkoti kelionės rėmėjams, tai kelintus metus iš eilės prisidedantys prie Špikio nuotykių duratai.com – siūlantys įsigyti kokybiškų prekių dviratininkams bei Lukla – pardavinėjantys aukščiausios kokybės miegmaišius, rūbus, batus ir dar daug kitų kelionėms skirtų prekių!